Lietuvos miškuose grybų sezonas jau įsibėgėja, tačiau jo gausa priklausys nuo to, kokie orai laikysis artimiausiomis savaitėmis.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Trakų regioninio padalinio gamtotvarkos specialistė Gintarė Karelina paaiškino, kokio derliaus dar galima tikėtis, kaip grybauti saugiai ir kodėl miške svarbūs net tie grybai, kurių į krepšį nededame.
Grybams reikia ne vien lietaus
Vien tai, kad palijo, dar nereiškia, jog po kelių dienų miške bus pilna grybų. Jų augimą lemia tinkamas drėgmės ir oro temperatūros derinys, o didelis kritulių kiekis savaime gausaus derliaus neužtikrina. Svarbu ir tai, kiek drėgmės išsilaiko dirvožemyje, sako G. Karelina.
Pirmųjų grybų šiemet buvo galima aptikti jau gegužę, birželį pasirodė voveraitės, o vasaros viduryje – pirmieji baravykai. Dabar miškuose randama ūmėdžių, voveraičių, lepšių, baravykų, raudonviršių ir kazlėkų.
Vis dėlto baravykų kol kas mažiau nei įprastai. Specialistės teigimu, tam įtakos turėjo sausesni orai ir kritulių stoka.
G. Karelina, remdamasi kolegų pastebėjimais, teigia, kad šiemet baravykų sumažėjo. Tačiau jeigu Lietuvoje dar palis, gausesnio jų derliaus galima sulaukti rugsėjį.
Jei ruduo bus šiltas ir pakankamai drėgnas, grybauti gali būti įmanoma iki spalio ar net lapkričio.
Į krepšį dėkite tik gerai pažįstamus grybus
Grybų pasaulis gerokai įvairesnis nei įprastas grybautojo laimikis. Mokslininkai skaičiuoja, kad pasaulyje gali būti keli milijonai grybų rūšių, tačiau dauguma jų dar nėra aprašytos. Dažniausiai žmonės renka vos kelias dešimtis gerai žinomų rūšių.
Baltijos šalyse aptinkama apie tūkstantį skirtingų grybų rūšių, maždaug 400 iš jų laikomos valgomomis. Nepaisant to, grybautojai paprastai renkasi tik 20–30 geriausiai pažįstamų rūšių.
G. Karelina primena pagrindinę saugaus grybavimo taisyklę: rinkti reikėtų tik tuos grybus, kuriuos tikrai atpažįstate. Vertinant radinį nepakanka apžiūrėti kepurėlę – būtina patikrinti ir grybo apačią, kotą bei jo pagrindą.
Tai ypač svarbu todėl, kad kai kurios valgomos ir nuodingos rūšys yra panašios. Pavyzdžiui, nepatyręs žmogus žalsvąją musmirę gali supainioti su žalsvos spalvos ūmėde. Žalsvosios musmirės koto apačia yra sustorėjusi, o ant koto dažniausiai matomas žiedas, primenantis sijonėlį.
Specialistė taip pat ragina visiškai nepasikliauti grybų atpažinimo programėlėmis. Nuotraukoje gali nesimatyti rūšiai nustatyti reikalingų požymių, todėl kilus net menkiausiai abejonei grybo geriau neliesti.
Pjaunant ar raunant svarbiausia neardyti paklotės
Miške matomas grybas yra tik vaisiakūnis, o didžioji grybienos dalis yra po žeme. Todėl atsargiai išrovus vaisiakūnį pati grybiena nepažeidžiama. Daug daugiau žalos gali padaryti miško paklotės grėbimas, samanų plėšymas ar jų kilnojimas.
Po žeme esanti grybiena yra gerokai didesnė už matomą grybo dalį ir svarbi ne tik grybui, bet ir visai miško ekosistemai.
Grybo hifai susijungia su medžių šaknimis ir sudaro mikorizę. Šis ryšys naudingas abiem pusėms: grybiena padeda medžiams pasisavinti vandenį bei mineralines medžiagas, o iš medžių gauna organinių medžiagų.
Grybai taip pat skaido nukritusius lapus, šakas ir medieną, todėl prisideda prie medžiagų apytakos miške.
Dėl šios priežasties nevalgomų ar nuodingų grybų nederėtų mindyti, spardyti ar kitaip naikinti. Miškui reikalingi visi grybai – nesvarbu, ar jie valgomi, ar nuodingi, pabrėžia miškininkė.
Lietuvos miškuose auga ir saugomų grybų rūšių, kurių rinkti negalima. Aptikus nepažįstamą ar retai matomą grybą saugiausia jo neliesti ir palikti augti.
Prieš grybaujant verta pasiruošti
Lietuvoje grybauti leidžiama visuose miškuose, išskyrus rezervatų miškus ir vietas, kuriose lankymasis arba grybavimas laikinai uždraustas ar apribotas. Saugomose teritorijose gali būti taikomi papildomi reikalavimai.
Vykstant į nepažįstamą mišką patariama iš anksto peržiūrėti žemėlapį, telefone pažymėti automobilio vietą, įsidėmėti aiškius orientyrus ir pasirūpinti įkrauta telefono baterija.
Vis dėlto svarbiausia pasirengimo dalis – žinoti, kokius grybus renkate, ir nepamiršti, kad miške lankomės ne vien dėl pilno krepšio.
Atsakingas grybavimas reiškia rinkti tik gerai pažįstamus bei vartoti tinkamus grybus, neardyti miško paklotės, o nepažįstamus ar nereikalingus radinius palikti augti.
