SEB ekonomistai atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes ir įspėja, kad kainų augimo pikas dar nepasiektas. Nors šių metų vidutinės metinės infliacijos prognozė sumažinta nuo 5,7 iki 5,3 proc., rudenį metinė infliacija Lietuvoje turėtų viršyti 6 proc. Nuo 2027 m. pradžios gyventojams, prognozuojama, brangs elektra ir gamtinės dujos.
Bankas šiek tiek sumažino ir šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę – tikimasi, kad 2026 m. Lietuvos ekonomika padidės 3 proc. 2027 m. augimas turėtų sulėtėti iki 2,1 proc.
Vartojimo šuolis jau veikiausiai praeityje
Antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augo sparčiai. Prie to prisidėjo apdirbamoji gamyba, statybos, transportas ir aktyvesnis namų ūkių vartojimas.
Vartojimą papildomai skatino gyventojų iš II pakopos pensijų fondų atsiimti pinigai. Per pirmąsias dvi pasitraukimo bangas fondus paliko 46 proc. dalyvių, o gyventojams išmokėta daugiau nei 3,8 mlrd. eurų. Liepos pabaigoje pensijų fondų turto vertė siekė 5,8 mlrd. eurų, nors metų pradžioje ji sudarė 10,6 mlrd. eurų.
SEB ekonomistų vertinimu, tik nedidelė atsiimtų pinigų dalis buvo investuota. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad iki metų pabaigos bus išleista maždaug pusė šių lėšų. Jo teigimu, iš II pakopos pasitraukusių žmonių dalis dar gali didėti ir siekti bent 60 proc., tačiau tai priklausys nuo valdžios priemonių.
Vis dėlto didžiausias pensijų lėšų poveikis vartojimui, tikėtina, jau buvo antrąjį ketvirtį. Po būsimų atsiėmimo etapų vartojimui turėtų būti skiriama vis mažesnė gautų pinigų dalis.
Nepaisant didesnės infliacijos ir augančių palūkanų, gyventojų nuotaikos išlieka gana geros. T. Povilauskas pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais vartotojų lūkesčiai vėl stiprėjo.
Artimiausiu metu ekonomikos augimą turėtų palaikyti statybų sektorius. Tam įtakos turės liepą prasidėjęs antrasis statybos darbų etapas Rūdninkų kariniame miestelyje ir didėjančios būsto statybų apimtys.
Šiemet Lietuva dar turėtų būti sparčiausiai auganti Baltijos šalių ekonomika, tačiau 2027 m. šią vietą, SEB vertinimu, greičiausiai užims Estija. Prognozuojama, kad 2027 m. Estijos ekonomika augs 2,8 proc., Lietuvos – 2,1 proc., o Latvijos – 2 proc.
Rudenį kainų augimas gali dar labiau paspartėti
Gegužę–liepą infliacija buvo mažesnė, nei SEB ekonomistai prognozavo gegužės pradžioje. Tačiau, T. Povilausko vertinimu, metinės infliacijos pikas dar nepasiektas – rudenį ji turėtų perkopti 6 proc.
Viena svarbiausių rizikų – energetikos kainos. SEB prognozuoja, kad gamtinės dujos ir elektra biržose gali kainuoti daugiau nei pernai. T. Povilauskas pabrėžė, kad energetikos srityje gerų žinių mažiau, o nuo 2027 m. sausio 1 d. elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams turėtų neišvengiamai didėti.
Gyventojų lūkesčius kitąmet gali palaikyti pensijų augimas. T. Povilausko teigimu, vidutinė senatvės pensija tikėtina didės 10–11 proc., nes biudžetas gali būti dosnus.
Bendras kainų augimas 2027 m. turėtų sulėtėti: SEB prognozuoja 3,5 proc. vidutinę metinę infliaciją, o 2028 m. – 3 proc.
Šiemet infliaciją mažino atpigę maisto produktai, kurių kainoms įtakos turėjo pirmąjį pusmetį buvusios žemos kai kurių žemės ūkio kultūrų kainos. Tačiau artėjant žiemai padėtis gali pasikeisti. SEB mato riziką, kad maisto kainos ims kelti daugiau problemų, o 2027 m. vidutinė maisto produktų kainų infliacija turėtų viršyti 3 proc.
Paslaugos kitąmet turėtų brangti šiek tiek lėčiau nei šiemet. Tam įtakos darys lėtesnis minimalios mėnesio algos augimas ir silpnesnė vidaus paklausa.
Darbo užmokestis augo greičiau, nei prognozuota
Darbo rinkos padėtis Lietuvoje išlieka stabili. Pirmąjį metų pusmetį nedarbas mažėjo labiau, nei tikėjosi SEB, todėl bankas sumažino šių metų nedarbo prognozę.
Antrąjį ketvirtį užimtumo lygis pasiekė aukščiausią rodiklį nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Užimtųjų skaičius per metus padidėjo 1,1 proc. T. Povilausko teigimu, šį augimą labiausiai lemia didesnis Lietuvoje dirbančių užsieniečių skaičius.
Nors darbuotojų daugėja, dalis apdirbamosios pramonės įmonių vis dar susiduria su darbo jėgos trūkumu.
Atlyginimai taip pat kilo sparčiau, nei manyta anksčiau. Metų pradžioje vidutinio darbo užmokesčio prieš mokesčius metinis augimas viršijo 9 proc. Prie to prisidėjo nuo metų pradžios 11 proc. padidėjusi minimali mėnesio alga.
SEB padidino šių metų vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę iki 8,5 proc. 2027 m. atlyginimai turėtų augti lėčiau – 7 proc. Jau patvirtinta, kad 2027 m. MMA didės 8 proc.
Būsto rinkai prognozuojamas atvėsimas
Būsto rinka šiuo metu tebėra aktyvi, tačiau kitąmet jos padėtis gali pasikeisti. T. Povilauskas mano, kad artimiausiais mėnesiais aktyvumas išliks, bet augimas bus minimalus.
Būstas gyventojams tampa mažiau įperkamas, o rinkos nebeskatina vienkartiniai veiksniai, tokie kaip pensijų pakopos pokyčiai ar atsakingo skolinimo taisyklių pakeitimai.
Ekonomisto vertinimu, augančios palūkanos taip pat darys spaudimą būsto rinkai. Kitąmet sandorių skaičius gali mažėti daugiau nei 3 proc.
ECB rugsėjį gali dar kartą kelti palūkanas
SEB prognozuoja pokyčius ir palūkanų normų srityje. SEB Finansų rinkų departamento vyriausiasis analitikas Linas Mickus teigia, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjį turėtų dar kartą padidinti indėlių palūkanų normą – iki 2,50 proc.
Nors euro zonoje palūkanos jau yra istoriškai gana aukštos, finansų rinkos vis dar numato galimybę joms didėti. SEB vertinimu, pirmojo palūkanų normų mažinimo euro zonoje reikėtų tikėtis tik 2028 m. pradžioje.
Euro zonos ekonomika atsilaikė geriau, nei manyta
SEB ekonomistai vertina, kad euro zonos ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį energetikos kainų šuolį atlaikė geriau, nei buvo prognozuota. L. Mickaus teigimu, pesimistiniai scenarijai dėl naftos kainų nepasitvirtino.
Europos ekonomikai teigiamą poveikį taip pat daro didėjančios investicijos į gynybos pramonę. Dėl to šių metų euro zonos BVP augimo prognozė padidinta nuo 0,8 iki 0,9 proc. 2027 m. ekonomika turėtų augti 1,3 proc., o 2028 m. – 1,5 proc.
