Telefoniniai ir internetiniai sukčiai nuolat tobulina savo taktikas, tačiau jų tikslas nesikeičia – išgauti kuo daugiau asmeninės informacijos ir pasiekti žmonių pinigus. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius perspėja, kad aukomis gali tapti praktiškai bet kas.
„Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ jis pasakojo apie dažniausiai naudojamas schemas, apsisaugojimo būdus ir skaudžiausius atvejus, kai žmonės prarado dideles pinigų sumas.
Žinutė apie siuntą gali būti pirmas žingsnis į jūsų banko sąskaitą
Viena dažniausių schemų – SMS ar elektroniniu paštu siunčiami pranešimai apie neva sandėlyje likusią ir dėl nepatikslintų duomenų nepristatytą siuntą. Pasak M. Pareščiaus, tokios žinutės skirtos išvilioti kuo daugiau informacijos.
Sukčiai dažnai jau turi dalį duomenų iš anksčiau nutekėjusių duomenų bazių – pavyzdžiui, žmogaus vardą, pavardę ir telefono numerį. Vėliau prašoma patikslinti adresą, elektroninį paštą ar kitus duomenis.
Galiausiai žmogus nukreipiamas į nuorodą ir raginamas prisijungti prie elektroninės bankininkystės. Sukčiai gali prašyti įvesti vardą, pavardę, asmens kodą, pasirinkti banką ir nurodyti identifikatorių. Kai kuriais atvejais pakanka asmens kodo bei prisijungimo naudojant „Smart-ID“ arba mobilųjį parašą.
Ekspertas pabrėžia, kad suvesti duomenys sukčiams tampa matomi iš karto – ne tik paspaudus galutinį patvirtinimo mygtuką. Todėl net persigalvojus ir formaliai neišsiuntus informacijos, ji gali būti nukopijuota ir panaudota tolesniam sukčiavimui.
Gavus tokį pranešimą, M. Pareščius pataria jį ištrinti, o sulaukus įtartino skambučio – nedelsiant užblokuoti numerį.
Kortelės duomenys gali būti panaudoti per kelias minutes
Kita pavojinga schema – mokėjimo kortelės duomenų viliojimas. Sukčiai prašo nurodyti kortelės savininko vardą, kortelės numerį, galiojimo datą ir kitoje kortelės pusėje esantį trijų skaitmenų CVV kodą.
M. Pareščiaus teigimu, tokios informacijos gali pakakti, kad kortelėje esantys pinigai būtų išleisti per kelias ar keliolika minučių. Net maži kortelės limitai ne visada tampa patikima apsauga.
Ekspertas pasakojo, kad pinigai gali būti paimti net iš kortelės, kurios galiojimas pasibaigė prieš metus. Jo teigimu, iš tokios kortelės pinigai buvo nurašyti viename Lietuvos banke, o bankas patvirtino, kad tai įmanoma.
Rizika išlieka ir tuomet, kai pačioje sąskaitoje nėra pinigų. Perėmę elektroninės bankininkystės autorizacijos duomenis, pavyzdžiui, „Smart-ID“ prisijungimus, sukčiai gali panaudoti sąskaitą kreditams gauti.
Kaip aiškino M. Pareščius, paskolai patvirtinti gali būti prašoma iš sąskaitos pervesti vieną eurą. Jis yra matęs atvejį, kai iš penkių skirtingų paskolų bendrovių sąskaitos buvo nurašyti pinigai.
Darbuotojų budrumas tikrinamas netikromis siuntų žinutėmis
M. Pareščius pasakojo, kad dėl nuolat besikeičiančių sukčių metodų pats pradėjo rengti mokymus ir kurti metodikas, padedančias darbuotojams atpažinti apgaules.
Vienas iš būdų patikrinti budrumą – darbuotojams išsiųsti netikrą pranešimą apie gautą siuntą. Nors žmogus nieko neužsisakė, gavęs žinutę jis gali nueiti jos atsiimti, tačiau pašte paaiškėja, kad siuntos nėra. Po tokio eksperimento darbuotojai kalbasi su IT specialistais.
Ekspertas pabrėžia, kad sukčiai anksčiau ar vėliau gali rasti būdą pasiekti žmogų, todėl rengiami mokymai, kuriuose mokoma atpažinti įtartinus skambučius, žinutes, interneto svetaines ir telefone siūlomas netikras ar panašias į tikras programėles.
Šeimos turėtų susitarti dėl slaptažodžio
Norint apsisaugoti nuo apsimetėlių, M. Pareščius pataria šeimos nariams susigalvoti unikalų žodį ar klausimą, kurį žinotų tik jie. Tai gali būti prisiminimas apie konkrečią vietą, įvykį ar situaciją, pavyzdžiui, kur paskutinį kartą kartu gėrėte kavos.
Toks susitarimas gali padėti, jei paskambina žmogus, apsimetantis giminaičiu ar kitu artimu asmeniu. Ekspertas ragina visų pirma galvoti ir neskubėti vykdyti nepažįstamųjų prašymų.
Įspėjamuoju ženklu taip pat gali tapti skambutis rusų kalba, kai pašnekovas prisistato banko darbuotoju ir siūlo investuoti arba apsimeta policijos pareigūnu. Tokiu atveju patariama iš karto padėti ragelį.
Gavus žinutę verta patikrinti gramatiką ir įsitikinti, ar iš tiesų buvo užsakyta atitinkama paslauga. Vis dėlto M. Pareščius perspėja, kad po pusmečio ar metų sukčių tekstuose klaidų gali nebelikti.
Apie sukčiavimo grėsmes būtina kalbėtis su visa šeima, nes jei nepavyks apgauti jūsų, sukčiai gali bandyti pasiekti vaikus ar senelius.
Lietuviškai kalbantys sukčiai skambina iš užsienio
M. Pareščius teigė, kad sukčių skambučių centruose Ukrainoje, Moldovoje ir Bulgarijoje dirba lietuviškai kalbantys studentai. Kai kurie jų esą yra Lietuvos piliečiai.
Todėl ateityje žmonės gali sulaukti vis profesionalesnių skambučių lietuvių kalba, taip pat iš lietuviškų numerių. Ekspertas ragina būti pasiruošusiems ir nepasiduoti spaudimui.
Atpažinus sukčių skambutį, galima pokalbį trumpai nutraukti pasakant, kad negalite kalbėti ar esate užsiėmę. M. Pareščius mano, kad ilgiau kalbinant sukčių, jam lieka mažiau laiko apgauti kitus žmones, tačiau nerekomenduoja jų įžeidinėti.
Sukčiai gali skambinti iš įvairiausių numerių – net apsimesti banko ar prezidento numeriu. Jie taip pat gali siųsti SMS žinutes. Jei nusivylęs sukčius žino jūsų adresą, artimuosius ir kitą informaciją, jis gali pradėti skambinti bei siųsti žinutes vien tam, kad pakenktų.
Per tariamas investicijas žmogus prarado 2,3 mln. eurų
Ekspertas papasakojo apie didžiausią jam žinomą sukčių išviliotą sumą. Pasak M. Pareščiaus, užpernai iš jo bičiulio tėvo buvo išviliota 2,3 mln. eurų.
Žmogus buvo įtikintas investuoti, o schema truko beveik metus. Per tą laiką jis pardavė nekilnojamojo turto, dalį sėkmingų įmonių akcijų ir kitą turtą, nes tikėjo tariamomis investicijomis.
Jo vaikai apie tai nežinojo. Vėliau sužinoję jie susidūrė ir su žmogaus paranoja – jis manė, kad yra sekamas ir kad jam bus skambinama.
M. Pareščius teigė su tokio masto sukčiavimo atvejais susiduriantis kelis kartus per metus. Kiekvieną mėnesį jis taip pat bendrauja su keliais žmonėmis, praradusiais dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų.
Dažniausiai pagalbos kreipiamasi tik tada, kai pinigai jau būna pervesti į užsienį. Tuomet galimybės juos susigrąžinti tampa itin ribotos.
Eksperto teigimu, 99 proc. atvejų nukentėjusieji pinigų neatgauna, ypač jei į pinigų dingimą nesureaguojama per artimiausias kelias savaites.
Jeigu sukčiai veikia Europos Sąjungoje, dėl galiojančių teisinės pagalbos sutarčių egzistuoja techninė galimybė pinigus susigrąžinti. Kai kuriais atvejais atliekamos kratos ir uždaromi skambučių centrai. Tačiau, M. Pareščiaus teigimu, galutinis naudos gavėjas dažnai būna ne Europos Sąjungoje, todėl jį pasiekti beveik neįmanoma.
Sukčiai ir toliau ieškos naujų būdų pasiekti žmones, todėl svarbiausia mokytis atpažinti jų naudojamus triukus.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauk sukčių“ galite klausyti čia.
