Lietuvoje mažėjant dirbančių žmonių skaičiui ir blogėjant demografinei padėčiai, vis dažniau svarstoma apie pensinio amžiaus didinimą. Ekonomistai teigia, kad ilgalaikėje perspektyvoje toks sprendimas gali tapti neišvengiamas, tačiau artimiausiais metais tam esą nėra pagrindo – egzistuoja ir kitų būdų spręsti pensijų sistemos problemas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė ir dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė mano, kad nepakeitus valstybės politikos krypties pensinis amžius ateityje greičiausiai bus didinamas.
Anot jos, Lietuvoje nuolat mažėja dirbančiųjų, o gimstamumo padėtis yra labai sudėtinga ir toliau blogėja. Mokslininkė taip pat pažymėjo, kad šalies imigracijos situacija būtų dar prastesnė, jei ne plataus masto karas Ukrainoje.
Ž. Simonaitytės-Vasiliauskienės vertinimu, dėl šių priežasčių pensinio amžiaus ilginimas ekonominiu požiūriu ateityje gali likti vieninteliu būdu spręsti mažėjančio darbuotojų skaičiaus problemą.
Per artimiausius penkerius metus pokyčių neprognozuoja
„SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat neatmeta galimybės, kad pensinis amžius ateityje bus didinamas. Vis dėlto jis mano, kad toks sprendimas galėtų būti priimtas ne anksčiau kaip po 15–20 metų. Tam įtakos turėtų ir tai, kokia bus tikėtina žmonių gyvenimo trukmė jiems sulaukus pensinio amžiaus.
Ekonomistas teigia, kad per artimiausius penkerius metus Lietuvoje pensinio amžiaus didinimo sprendimo greičiausiai nebus. Viena pagrindinių priežasčių – palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukmė sulaukus pensijos yra gana nedidelė. Todėl, T. Povilausko manymu, visuomenei tokį sprendimą būtų sudėtinga priimti, o būsimai valdžiai – jį pagrįsti.
T. Povilauskas taip pat atkreipė dėmesį į galimą robotizacijos poveikį. Mažėjant žmonių, dirbančių sunkų ir mechaninį darbą, ateityje gali gerėti į pensiją išeinančių gyventojų sveikata, o kartu ilgėti ir jų vidutinė gyvenimo trukmė.
Šiuo metu didelę dalį 65 metų sulaukusių žmonių sudaro asmenys, anksčiau dirbę pramonėje, taip pat ir Sovietų Sąjungos laikais. Dėl didelio fizinio bei rankinio darbo jų sveikatai dažnai kyla rimtų problemų.
Ekonomistas priminė, kad kai kuriose ES šalyse pensinis amžius jau susietas su tikėtina gyvenimo trukme. Nuo 2027 metų tokia tvarka pradės galioti ir Estijoje.
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 2025 metais buvo 77,81 metų. „Eurostat“ duomenimis, 2024 metais 65 metų sulaukusių Lietuvos gyventojų vidutinė likusi gyvenimo trukmė siekė 18,3 metų.
Siūlo daugiau dėmesio skirti alternatyvoms
T. Povilausko teigimu, artimiausiais metais demografinius iššūkius ir pensijų finansavimą teks spręsti ne ilginant pensinį amžių, o pasitelkiant kitus būdus.
Vienas jų – šešėlinės ekonomikos mažinimas. Tai leistų surinkti daugiau lėšų į „Sodrą“ ir valstybės biudžetą. Ekonomistas taip pat mano, kad ilgainiui gali didėti mokesčių progresyvumas, nors toks sprendimas visuomenei nėra patrauklus.
Ž. Simonaitytė-Vasiliauskienė pabrėžia, kad galimam pensinio amžiaus didinimui įtakos turi ir Lietuvos produktyvumas, kuris vis dar atsilieka nuo labiausiai išsivysčiusių valstybių.
Jos vertinimu, kol produktyvumas nėra pakankamai didelis, žmonės priversti dirbti daugiau, kad uždirbtų tiek pat. Todėl viena svarbiausių krypčių turėtų būti produktyvumo didinimas.
Mokslininkė nurodo kelias priemones, galinčias padėti to pasiekti: skatinti įmones investuoti į inovacijas ir efektyvesnius darbo procesus, remti pažangesnius verslus bei pramonės šakas ir atsisakyti sektorių, kuriuose dirbama daug valandų, tačiau sukuriama mažai vertės.
Taip pat, jos teigimu, būtų galima mažinti valstybės aparato darbuotojų skaičių. Pagal gyventojų skaičių Lietuvoje jų esą yra palyginti daug, o produktyvumas dažnai mažesnis nei privačiame sektoriuje.
T. Povilauskas dar vieną neišnaudotą galimybę mato gyventojų asmeniniame pasirengime ateičiai. Jo manymu, žmonės turėtų būti labiau skatinami patys kaupti lėšas ir investuoti, tačiau šią kryptį, anot ekonomisto, nepakankamai skatina ir valdžia.
