Naktinis incidentas Lietuvos oro erdvėje išryškino spragas, susijusias su oro taikinių aptikimu, gyventojų perspėjimu ir reagavimu. Ekspertai pabrėžia, kad vieno objekto neutralizavimas dar neįrodo, jog sistema būtų pasirengusi didesnei grėsmei.
Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Ukrainoje kariavęs savanoris ir dronų ekspertas Arūnas Kumpis bei Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala.
NATO naikintuvai droną numušė, bet reakcija nebuvo sklandi
Vertindamas situaciją, kai droną numušė NATO naikintuvai, konkrečiai – Italijos, A. Kumpis ragino neapsiriboti vien sėkmingu taikinio sunaikinimu. Jo teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad džiaugiamasi vienu rezultatu, tačiau neįvertinamas visas įvykių kontekstas.
Pasak eksperto, sekmadienio naktį užfiksuoti trys atvejai. Pirmuoju atveju, nors grėsmė buvo reali, jokios reakcijos nebuvo. Antruoju NATO naikintuvai pakilo dėl neteisingai įvertinto pavojaus, tačiau paaiškėjo, kad danguje buvo paukščių būrys. Tik trečiuoju atveju taikinys buvo neutralizuotas, tačiau gyventojai, jų pačių teigimu, apie pavojų įspėti pavėluotai.
A. Kumpis pateikė Lentvario gyventojų pavyzdį: jie pirmiausia išgirdo virš jų praskrendantį droną, o pranešimus gavo tik po kelių minučių. Eksperto vertinimu, tai rodo, kad kuri nors sistemos grandis nesuveikė arba veikė netinkamai. Be to, pranešimai, jo nuomone, turėjo būti ne geltonos, o raudonos spalvos.
Geltonas signalas sukėlė klausimų
Ekspertas aiškino, kad geltonas signalas galėjo būti pasirinktas todėl, jog atsakingi asmenys dar nebuvo tikri, ar danguje iš tiesų matomas dronas. Taip esą galėjo būti siekiama išvengti ankstesnės situacijos, kai prie Vilniaus naikintuvai buvo pakelti dėl paukščių.
Taip pat prireikė laiko apsispręsti, ar apskritai skelbti pavojaus signalą. A. Kumpio vertinimu, iš trijų atvejų tinkamai sureaguota tik vieną kartą, ir net tai padaryta nepakankamai užtikrintai. Jo teigimu, toks veikimas labiau primena spėjimą nei veikiančią sistemą.
Drono tikslas kol kas lieka neaiškus
Kalbėdamas apie galimą drono užduotį, A. Kumpis pabrėžė, kad šiuo metu bet kokios išvados apie konkrečią operaciją ar taikinį būtų spekuliacijos. Žinoma tiek, kad aparatas skrido maždaug 200 km per valandą greičiu. Tai leidžia manyti, kad jis buvo ne reaktyvinis, o greičiausiai senesnės kartos dronas su propeleriniu varikliu.
Ekspertas taip pat sakė, kad vien iš skrydžio krypties negalima spręsti, jog taikiniu buvo Kruonio elektrinė. Aplink yra daug įvairių objektų, todėl tokios prielaidos kol kas tėra teorijos. Jis priminė ir praėjusių metų liepos 10-osios atvejį, kai „Gerbera“ nukrito netoli Kauno, poligono teritorijoje.
A. Kumpio manymu, jeigu būtų siekta sunaikinti konkrečią infrastruktūrą, veikiausiai būtų paleistas ne vienas dronas. Planuojant tokią užduotį priemonės paprastai dubliuojamos, kad vienam aparatui sugedus ar nepasiekus tikslo, jį galėtų pakeisti kitas. Todėl ekspertas daro prielaidą, kad šis atvejis greičiausiai buvo atsitiktinis.
Ekspertas įvardijo galimą sprogmenų kiekį
Jeigu būtų patvirtinta, kad tai buvo atitinkamo tipo dronas, jis galėjo gabenti apie 50–70 kg sprogstamosios medžiagos. A. Kumpis pabrėžė, kad tai yra didelis kiekis: vos 4 kg sprogmenų gali sunaikinti vieną pastato aukštą, todėl dešimt kartų didesnė masė keltų gerokai didesnį pavojų.
Oro gynybai reikia kitokio priemonių tinklo
A. Kumpio teigimu, Lietuva kol kas daugiausia remiasi tradicine oro gynybos sistema, pagrįsta ilgojo ir trumpojo nuotolio radarais. Tačiau tokie radarai žemai skrendančius, ypač mažus, objektus gali nematyti arba aptikti ne visada.
Norint veiksmingai reaguoti į tokias grėsmes, reikėtų kitokių priemonių ir vientiso jų tinklo. Priešingu atveju sudėtinga laiku nustatyti objektą, suprasti, kas jis yra, ir parinkti tinkamą vadinamąjį efektorių – priemonę taikiniui sunaikinti.
Ekspertas nesutiko, kad incidentas parodė Lietuvą jau turint pakankamai veiksmingų pajėgumų. Jo vertinimu, jei sistema veiktų tinkamai, objektas būtų identifikuotas dar nuo pasienio, gyventojai apie pavojų būtų įspėti anksčiau, o pranešimas būtų buvęs raudonos spalvos.
A. Kumpio nuomone, būtent šių dviejų dalykų nebuvimas rodo, kad Lietuva kol kas neturi veikiančios tokio pobūdžio reagavimo sistemos.
