Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai atkreipė dėmesį į Lietuvos nedarbo išmokų sistemą. Jų vertinimu, šiai sričiai Lietuva skiria bene daugiausiai lėšų visoje Europos Sąjungoje, tačiau dabartinė tvarka ne visada skatina žmones kuo greičiau grįžti į darbo rinką.
TVF siūlo išmokas skirti tik tiems gyventojams, kurie darbo neteko ne savo noru. Be to, rekomenduojama mažinti išmokų dydį ir trumpinti jų mokėjimo laikotarpį.
Dalis žmonių gali ilgiau rinktis tinkamą darbą
„Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad dabartinė sistema vidutines ir didesnes pajamas gaunantiems žmonėms suteikia galimybę nepriimti pirmo pasiūlyto darbo ir paieškoti kvalifikaciją atitinkančios pozicijos.
Tačiau Lietuva istoriškai išsiskiria aukštu nedarbo spąstų rodikliu. Pasak ekonomistės, mažiau uždirbantiems gyventojams nedarbo išmokos ir didelis mažiausių pajamų apmokestinimas nesukuria pakankamų paskatų skubiai sugrįžti į darbo rinką.
„Sodros“ duomenimis, nedarbo išmoką šiuo metu gauna 82,1 tūkst. gyventojų. Vidutinis mokėjimas siekia 722,9 euro, o išmoka mokama vidutiniškai 4,8 mėnesio.
Kaip apskaičiuojama išmoka?
Nedarbo išmoka gali būti mokama iki 9 mėnesių. Ją sudaro pastovioji ir kintamoji dalys.
Nuo liepos 1 d. pastovioji dalis sudaro 15 proc. tą mėnesį galiojančios minimaliosios mėnesinės algos (MMA). 2026 metais MMA siekia 1 153 eurus, todėl pastovioji išmokos dalis yra 172,95 euro.
Kintamoji dalis priklauso nuo ankstesnių asmens pajamų. Skaičiuojant vertinamos draudžiamosios pajamos, gautos per 24 mėnesius iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos, skaičiuojant nuo bedarbio statuso įgijimo dienos.
Kintamoji dalis kas tris mėnesius mažėja: pirmaisiais trimis mėnesiais sudaro 45 proc., ketvirtą–šeštą mėnesiais – 35 proc., o septintą–devintą mėnesiais – 25 proc. vidutinių draudžiamųjų pajamų.
Pavyzdžiui, 2026 metų liepą Užimtumo tarnyboje užsiregistravusio žmogaus pastovioji dalis būtų 172,95 euro. Kintamoji dalis būtų apskaičiuojama pagal pajamas nuo 2024 metų birželio 1 d. iki 2026 metų gegužės 31 d.
Jeigu vidutinės mėnesio draudžiamosios pajamos iki mokesčių sudarė 1 500 eurų, kintamoji dalis būtų:
- pirmaisiais 1–3 mokėjimo mėnesiais – 675 eurai (1 500 × 45 proc.);
- 4–6 mėnesiais – 525 eurai (1 500 × 35 proc.);
- 7–9 mėnesiais – 375 eurai (1 500 × 25 proc.).
Tokiu atveju bendra išmoka pirmuosius tris mėnesius siektų 847,95 euro, vėliau sumažėtų iki 697,95 euro, o 2027 metų sausį–kovą sudarytų 547,95 euro.
Ministerija įspėja apie didesnę skurdo riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai pabrėžia, kad nedarbo išmoka yra draudiminė – jos dydis priklauso nuo žmogaus pajamų ir sumokėtų įmokų.
Ministerijos specialistų vertinimu, išmokų skyrimas tik ne savo noru darbą praradusiems žmonėms padidintų skurdo riziką.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 metais 62 proc. bedarbių buvo žemiau skurdo rizikos ribos. Palyginti su 2024 metais, šis rodiklis padidėjo 2,5 procentinio punkto.
Žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 40,9 proc. bedarbių – per metus šis rodiklis išaugo 5,5 procentinio punkto. SADM teigia, kad bet koks išmokų ribojimas šią situaciją dar labiau pablogintų. Ministerija taip pat atkreipia dėmesį, kad darbo praradimas žmonėms dažnai sukelia didelį stresą ir nerimą.
Naujos taisyklės jau galioja
Užimtumo tarnybos atstovės teigimu, Lietuvos sistema yra gana subalansuota: išmokos laikui bėgant mažėja, o gavėjams taikomi aktyvios darbo paieškos reikalavimai.
Reikšmingi pakeitimai įsigaliojo 2026 m. liepos 1 d. Vienas jų – reikiamam 12 mėnesių nedarbo draudimo stažui sukaupti skirtas laikotarpis sutrumpintas nuo 36 iki 24 mėnesių. Be to, į stažą nebeįtraukiamas registravimosi Užimtumo tarnyboje laikas.
Tokie pakeitimai turėtų mažinti galimybę išmoką gauti vien dėl formalios registracijos ir labiau susieti teisę į ją su realiu dalyvavimu darbo rinkoje.
Užimtumo tarnyba pabrėžia, kad vertinti reikėtų ne tik nedarbo socialinio draudimo išmoką, bet ir visą užimtumo sistemą: tarpininkavimą įdarbinant, karjeros konsultacijas, atvejo vadybą bei aktyvios darbo rinkos politikos priemones.
Į nedarbo draudimo stažą neįskaičiuojami laikotarpiai, kai žmogus gavo nedarbo draudimo išmoką. Taip pat į draudžiamąsias pajamas, pagal kurias skaičiuojama nauja išmoka, neįtraukiamos ankstesnės nedarbo išmokos.
Teisei į išmoką dabar reikia turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių stažą per paskutinius 24 mėnesius, o ne per anksčiau taikytą 30 mėnesių laikotarpį. Vidutinės draudžiamosios pajamos taip pat skaičiuojamos pagal 24, o ne 30 mėnesių laikotarpį.
Jeigu išmoka skiriama pakartotinai ir į vertinamą laikotarpį patenka visas arba dalis ankstesnės išmokos mokėjimo laiko, nuo ankstesnės išmokos pradžios iki naujo bedarbio statuso įgijimo turi būti sukauptas bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažas.
SADM pažymi, kad šie sisteminiai pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2026 m. liepos 1 d., todėl jų poveikį vertinti dar per anksti.
Lietuvoje išmokos ir toliau bus vienos didžiausių ES
SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas prognozuoja, kad net ir pakeitus skaičiavimo tvarką Lietuvos nedarbo išmokos išliks vienos didžiausių Europos Sąjungoje.
Anot jo, naujoji sistema bus palankesnė didesnes pajamas anksčiau gavusiems žmonėms. Kintamoji išmokos dalis labiau priklausys nuo ankstesnio darbo užmokesčio, o maksimali išmoka padidės iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Iki šiol buvo taikoma 58,2 proc. riba.
Ekonomisto vertinimu, dėl to nedarbo išmokos ir atlyginimo santykis Lietuvoje ir toliau bus vienas didžiausių Europos Sąjungoje.
