Lietuvos ekonomikos augimą vis labiau palaiko aukštos pridėtinės vertės eksportas ir investicijos į gynybą. Vis dėlto tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ analizė rodo, kad transporto sektoriuje rizika išaugo labiausiai iš visų vertintų sričių.
„Coface“ prognozuoja, kad 2026 metais Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) didės sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje bei viršys Vidurio ir Rytų Europos (VRE) šalių vidurkį. Kartu Lietuvoje tikimasi didesnės infliacijos.
„Coface Baltics“ vadovas Mindaugas Sventickas teigė, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu auga greičiau nei kaimyninių valstybių ir turi daugiau augimo šaltinių, tačiau susiduria su gerokai stipresniu kainų spaudimu. Jo vertinimu, įmonės turi atidžiai įvertinti, kaip didesnė infliacija ir brangesnis finansavimas veikia jų sąnaudas bei paklausą.
Šiemet Lietuvai prognozuojamas 3 proc. BVP augimas. Latvijos ekonomika turėtų padidėti 2,5 proc., Estijos – 2 proc., o VRE šalių vidurkis taip pat sieks 2 proc. Tuo metu vidutinė metinė infliacija Lietuvoje gali sudaryti 5 proc., Latvijoje – 3,2 proc., Estijoje – 3 proc., o VRE regione – 3,7 procento.
„Coface“ pažymi, kad Lietuvos augimas tarp Baltijos šalių išsiskiria ne tik didesniu tempu, bet ir įvairesne struktūra. Latvijos ir Estijos plėtrą daugiausia skatina vidaus paklausa, o Lietuvoje svarbų vaidmenį atlieka konkurencingi eksporto sektoriai – informacinės ir ryšių technologijos (IRT), elektronika bei aukštos pridėtinės vertės gamyba.
2027 metais Lietuvos BVP augimas turėtų siekti 2,9 proc. Latvijai ir Estijai prognozuojamas 2,4 proc. augimas, o VRE šalių vidurkis turėtų būti 2,3 proc. Infliacija Lietuvoje tuo metu, tikėtina, išliks didžiausia – 4,1 proc. Latvijoje ji turėtų sudaryti 3 proc., Estijoje – 2,7 proc., o VRE regione – 3,3 procento.
„Coface“ analizėje „CEE Sectorial Heatmap“, apimančioje 13 VRE šalių ir 13 verslo sektorių, transportas įvardijamas kaip didžiausios rizikos Lietuvos sektorius.
Transporto įmonėms neigiamą poveikį daro geopolitiniai trikdžiai maršrutuose į Rytus, vairuotojų stoka, didėjančios darbo ir reguliavimo išlaidos bei pabrangę degalai. Sektoriuje taip pat daugėja bankrotų: pirmąjį šių metų ketvirtį bankrutavo 35 įmonės, antrąjį – 30. Palyginimui, 2025 metų antrąjį ketvirtį tokių įmonių buvo 13.
M. Sventickas transportą įvardijo strategiškai svarbiu Lietuvos ekonomikai, tačiau pabrėžė, kad šiuo metu tai yra rizikingiausia šalies sritis. Pasak jo, transporto įmonių bankrotų daugėja, o visame Vidurio ir Rytų Europos regione prastėja reikšmingos dalies sektoriaus bendrovių rizikos profilis.
Tarp perspektyviausių Lietuvos eksporto sričių „Coface“ išskiria IT paslaugas, taip pat sparčiai augančią elektroniką ir fotoniką. Bendrovės vertinimu, elektronikos gamybos apimtys Lietuvoje nuo 2021 metų beveik padvigubėjo, o šis sektorius tebėra vienas konkurencingiausių regione.
Lietuvos ekonomikos atsparumą artimiausiais metais gali padidinti ir spartesnė gynybos sektoriaus plėtra. „Coface“ nurodo, kad VRE šalys, ypač NATO rytinio flango valstybės, yra tarp daugiausiai į gynybą investuojančių Europos Sąjungos šalių. Dėl to auga ne tik karinės įrangos paklausa, bet ir metalo apdirbimo, elektronikos, inžinerijos, statybų bei logistikos įmonių produkcijos ir paslaugų poreikis.
Visame VRE regione statybos, tekstilės, transporto ir medienos sektoriai priskiriami labai aukštai rizikai. Aukštai rizikai priskiriami automobilių, chemijos, metalų ir popieriaus sektoriai. Vidutinė rizika nustatyta žemės ūkio ir maisto, mažmeninės prekybos, farmacijos, IRT bei energetikos sektoriuose.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
