Nacionalinio transliuotojo LRT taryba rugsėjo 22 dieną spręs, ar generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė padarė pažeidimą, kai nebuvo paviešinti asmenų, iš kurių įstaiga pirko paslaugas, duomenys.
Šis klausimas įtrauktas į tarybos posėdžio darbotvarkę. Vadovės atsakomybė svarstoma po to, kai Generalinė prokuratūra vasarą nustatė, jog LRT, neviešindama informacijos, pažeidžia įstaigos veiklos ir atskaitomybės principus, taip pat visuomenės bei valstybės teisę žinoti, kaip naudojamos viešosios lėšos, BNS sakė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.
Prokuratūros vertinimu, dėl to buvo apribota galimybė nustatyti tiekėjus, kuriems tenka nauda iš valstybės biudžeto, ir išsiaiškinti jų sąsajas su LRT.
Vis dėlto M. Garbačiauskaitės-Budrienės advokatas Tomas Bagdanskis teigia, kad prokuratūros išvada savaime neįrodo, jog už nustatytą pažeidimą atsakinga būtent generalinė direktorė. Jo vertinimu, taryba taip pat nesilaiko terminų, taikomų pažeidimui pripažinti.
M. Jurkynas aiškino, kad procesas užtruko, nes vadovė atostogavo, o vėliau buvo laukiama jos paaiškinimų. Dabar juos gavusi taryba nagrinės, kokios gali būti prokuratūros nustatytų pažeidimų pasekmės ir kas už juos atsakingas.
Rugsėjo 22-ąją taryba turės įvertinti ne tik tai, ar pažeidimas buvo padarytas, bet ir jo mastą – ar jis laikytinas šiurkščiu. Klausimas bus svarstomas uždarame posėdyje.
M. Jurkynas pabrėžė, kad priežiūros funkciją atliekanti taryba negali nereaguoti į Generalinės prokuratūros išvadas, nes priešingu atveju nevykdytų savo pareigų.
Advokatas sprendimą vadina nepagrįstu
T. Bagdanskio teigimu, M. Garbačiauskaitės-Budrienės pažeidimo pripažinimas būtų neteisėtas. Jis mano, kad toks sprendimas nepagrįstas turiniu, be to, neatitinka darbo teisėje nustatytų terminų.
Advokatas pabrėžė, kad prokuratūra atsakomybės už nustatytus trūkumus konkrečiai generalinei direktorei nepriskyrė. Anot jo, organizacijos problemos ne visada reiškia vadovo kaltę, nes didelėje įstaigoje atsakomybės yra paskirstytos.
T. Bagdanskis aiškino, kad nustačius klaidą organizacijoje dar reikia atskirai įvertinti, kas už ją atsakingas – konkretus darbuotojas ar vadovas.
Pasak teisininko, sprendžiant, ar viešinti paslaugų tiekėjų pavardes, M. Garbačiauskaitė-Budrienė konsultavosi su specialistais, o tokiam sprendimui buvo pritarusi ir LRT taryba. Jo vertinimu, vadovė ėmėsi protingų ir rūpestingų veiksmų situacijai išsiaiškinti.
Advokatas taip pat tvirtino, kad taryba pažeidimo pripažinimo klausimą kelia pavėluotai, nes darbo teisėje numatyta, jog jis gali būti konstatuojamas per mėnesį nuo tada, kai paaiškėja.
T. Bagdanskis atkreipė dėmesį, kad balandį pati taryba laikėsi pozicijos, jog tiekėjų pavardžių viešinti nereikia, o dabar savo vertinimą pakeitė.
Teisininkas nurodė, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas paprastai neskundžiamas teismui, nes iki galimo atleidimo nesukelia teisinių pasekmių. Tačiau M. Garbačiauskaitė-Budrienė svarsto kreiptis į teismą, nes, advokato teigimu, tarybos veiksmai kenkia jos reputacijai ir sudaro sąlygas spaudimui.
Jeigu pažeidimas būtų pripažintas nešiurkščiu, tačiau per vienus metus pasikartotų, LRT direktorė galėtų būti atleista. T. Bagdanskio vertinimu, dabartinė situacija labiau primena psichologinį spaudimą nei paprastą įspėjimą.
Prokuratūra pareikalavo vertinti kiekvieną atvejį
Generalinė prokuratūra anksčiau įpareigojo LRT atskirai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose nenurodomi fizinių asmenų, veikiančių kaip tiekėjai, vardai ir pavardės.
Toks sprendimas priimtas nustačius, kad LRT interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje apie 2025 metais neskelbiamos apklausos būdu vykdytus programų pirkimus neatskleidė paslaugų tiekėjų duomenų.
Prokuratūros vertinimu, LRT pritaikė bendrą sprendimą neviešinti visų tiekėjų informacijos, tačiau neįvertino kiekvieno konkretaus pirkimo aplinkybių.
Prokuratūra nurodė, kad kiekvienu atveju būtina atskirai nustatyti aplinkybes ir įvertinti pusiausvyrą tarp pirkimų skaidrumo bei viešumo ir tiekėjų teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
Šis sprendimas priimtas Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorui išnagrinėjus Seimo Audito komiteto kreipimąsi.
Anksčiau šiemet pakeitus įstatymą buvo pakeista LRT valdysena ir generalinio direktoriaus atleidimo tvarka. Kaip ir anksčiau, vadovui atleisti reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, tačiau dabar taryba gali pasirinkti, ar balsavimas bus slaptas, ar atviras.
Pakeisti ir atleidimo pagrindai: vadovas gali būti atleistas, jeigu nevykdydamas įstatyme nustatytų funkcijų arba jas vykdydamas netinkamai padaro šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Iki šių pataisų pagal nuo 2024 metų galiojusią tvarką LRT vadovas galėjo būti atleidžiamas dėl viešojo intereso pažeidimo, o balsavimas turėjo būti atviras.
LRT tarybą sudaro 12 Seimo, prezidento ir nevyriausybinių organizacijų deleguotų atstovų.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
