KARŠTOS NAUJIENOS
Gyvenimo būdas

Aivaro Kilkaus dingimas vis dar be atsakymo: psichologas paaiškino, kodėl ši istorija neleidžia artimiesiems gedėti

Baikerio Aivaro Kilkaus dingimą gaubia paslaptis – jo kūnas iki šiol nerastas, o artimieji ir draugai vis dar laukia atsakymo, kas nutiko. Psichologas Edvardas Šidlauskas teigia, kad tokia nežinomybė gali tapti neužbaigto gedulo priežastimi ir mažinti visuomenės pasitikėjimą teisėsauga.

A. Kilkus dingo 2017 metų spalio 15 dieną. Tą vakarą, apie 17 val., motociklu jis išvyko iš namų Vilniuje ir nebegrįžo.

Per kelis mėnesius po dingimo įtarimai buvo pareikšti baikerių klubo „Vorai MC“ lyderiui Laurynui Baltrūnui, jo žmonai ir dar dviem jo aplinkos žmonėms. Tačiau 2019 metais įtarimai buvo panaikinti, o A. Kilkaus kūnas iki šiol nerastas.

Neatsakyti klausimai stiprina nesaugumo jausmą

Nuo A. Kilkaus dingimo praėjo beveik dešimtmetis, tačiau jo draugai ir artimieji nepraranda vilties sužinoti, kas įvyko. Vienas iš jo draugų Paulius savo įrašu sutiko pasidalyti ir su naujienų portalu tv3.lt.

Pasak psichologo E. Šidlausko, tokios istorijos paliečia ne tik konkrečią šeimą ar draugų ratą. Jos gali paveikti ir visuomenės saugumo jausmą bei pasitikėjimą institucijomis.

Specialistas aiškina, kad žmonės po panašių įvykių nebūtinai nustoja kreiptis į pareigūnus, tačiau gali pradėti abejoti, ar kreipimasis iš tiesų padės. Jei kyla įtarimas, kad galėjo būti įvykdytas sunkus nusikaltimas, neišaiškinta byla šį nesaugumą dar labiau sustiprina.

E. Šidlauskas tai sieja su vadinamuoju „sudaužytų langų“ efektu. Kai visuomenė mato, kad net ir smulkūs pažeidimai – pavyzdžiui, gatvėje sudaužyti langai, pavogtas katinas ar šuo – yra išaiškinami, didėja tikėjimas, kad bus išspręstos ir gerokai sudėtingesnės bylos.

Tačiau kai žmogus dingsta, galbūt miršta ar yra pagrobiamas, o jo taip ir nepavyksta rasti, pasitikėjimas sistema mažėja. Tokiu atveju žmonėms gali kilti noras problemas spręsti patiems, nes susiformuoja įsitikinimas, kad institucijų pagalbos gali nepavykti sulaukti.

Viešas priminimas – ne be priežasties

Psichologas pabrėžia, kad visuomenė ilgai nepamiršta istorijų, kuriose lieka neatsakyti pagrindiniai klausimai. Tokie atvejai palieka stiprų emocinį pėdsaką ir primena apie žmogaus bejėgiškumą.

E. Šidlauskas sako, kad apie skaudžias istorijas svarbu kalbėti. Jo teigimu, A. Kilkaus draugo sprendimas dar kartą viešai priminti apie bičiulį gali būti susijęs su neišgyventu netekties skausmu.

Specialistas tokią būseną vadina neužbaigtu gedulu. Kai artimas žmogus randamas ir palaidojamas, protas gauna aiškų patvirtinimą, kad vienas gyvenimo etapas baigėsi, todėl galima judėti pirmyn ir priimti netektį. Tačiau kai kūno nėra, žmogus tarsi lieka įstrigęs gedėjime.

Pasak psichologo, negalėjimas palaidoti draugo gali lemti užsitęsusį gedėjimo skausmą. Tokia būsena vargina ne tik artimuosius, bet platesne prasme veikia ir visuomenės saugumo jausmą.

Nežinomybė gali tapti chroniška gedulo būsena

Gyventi nežinant, kur yra artimas žmogus, E. Šidlausko teigimu, itin sunku. Artimieji gali nuolat tikėtis, kad jis paskambins ar netikėtai atsiras. Nors laikui bėgant žmogus prie tokios situacijos iš dalies pripranta, nežinomybė gali virsti chroniška gedulo būsena, alinančia psichiką ir primenančia depresiją.

Dėl to, pasak specialisto, svarbu nepamiršti istorijų, kurių baigtis vis dar neaiški, ir kalbėti apie žmones, kurių artimieji laukia atsakymų.

Viešas skaudžių įvykių priminimas, jo manymu, neturėtų būti automatiškai laikomas bereikalingu visuomenės jaudinimu. E. Šidlauskas ragina nepamiršti empatijos žmonėms, kurie vis dar išgyvena netektį ir nežinomybę. Jei žmogus apie tai kalba, vadinasi, jam skauda ir rūpi, todėl svarbiau padėti, o ne jį pulti.

Specialistas taip pat pažymi, kad visuomenė gali būti pavargusi nuo didelio neigiamos informacijos kiekio.

Kas žinoma apie A. Kilkaus dingimą?

Netrukus po baikerio dingimo buvo pradėta didelio masto paieška, kurioje dalyvavo Viešojo saugumo tarnyba ir gyventojai. Po kelių dienų Varėnos rajone aptiktas apgadintas A. Kilkaus motociklas bei šalmas. Tuo metu buvo svarstoma jo pagrobimo versija.

Vyro ieškota šukuojant miškus, taip pat tikrinta teritorija tarp Aukštadvario kartodromo ir Velnio duobės.

Per daugiau nei du mėnesius pareigūnai nustatė keturis asmenis, galėjusius būti susijusius su dingimu, ir pradėjo nužudymo bylos tyrimą.

Įtarimai buvo pareikšti „Vorai MC“ lyderiui L. Baltrūnui, jo žmonai D. Baltrūnienei ir dar dviem jo aplinkos žmonėms.

2019 metų vasario 21 dieną įtarimai L. Baltrūnui, jo žmonai D. Baltrūnienei ir K. Jakui panaikinti. Praėjus daugiau nei penkeriems metams nuo šio sprendimo, A. Kilkaus kūnas vis dar nerastas, o jo dingimo aplinkybės lieka paslaptingos.

Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
REAKCIJOSKaip jums šis straipsnis?