Įmonės gali išleisti tūkstančius ar net milijonus eurų saulės elektrinėms, pažangioms šildymo ir vėdinimo sistemoms bei efektyvesnei įrangai. Vis dėlto dalis planuotų sutaupymų prarandama kasdienybėje: penktadieniais šildomos beveik tuščios patalpos, po darbo paliekami įjungti kompiuteriai ir kiti įrenginiai, o energijos vartojimas nėra nuosekliai analizuojamas.
„Ignitis grupės“ Tvarumo politikos ir energetinio efektyvumo ekspertė Asta Vaitulevičė teigia, kad versle vis dar dažnai manoma, jog energijos efektyvumas pirmiausia priklauso nuo technologijų ir įrangos. Tačiau praktika rodo, kad net ir įdiegus modernius sprendimus sutaupyti galima mažiau, nei tikėtasi, jei energijos vartojimas nėra valdomas kaip kasdienis procesas. Tam, anot jos, trūksta aiškiai paskirstytų atsakomybių, darbuotojų įsitraukimo ir reguliarios suvartojamos energijos analizės.
Kodėl investicijos ne visada sumažina sąskaitas?
Prieš įsigydamos naują įrangą įmonės paprastai apskaičiuoja galimą naudą, tačiau teoriniai skaičiavimai ne visuomet virsta realiu sąskaitų mažėjimu. Taip atsiranda skirtumas tarp technologijų potencialo ir to, kaip jos naudojamos kasdienėje veikloje.
Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad vien geriau valdydamos energijos vartojimą įmonės vidutiniškai galėtų sutaupyti 10–18 proc. energijos. Tam nebūtina iš karto keisti visos įrangos – pirmiausia svarbu stebėti sąnaudas ir koreguoti kasdienius įpročius. Ilgainiui, energijos valdymą derinant su technologinėmis investicijomis, sutaupymo galimybės gali siekti 40–60 proc.
Hibridinis modelis verčia kitaip valdyti biurus
Agentūros „Eurofound“ duomenimis, pernai Lietuvoje visiškai arba iš dalies nuotoliniu būdu dirbo šiek tiek daugiau nei pusė visų darbuotojų. Hibridinis darbas daugelyje organizacijų tapo įprastas, tačiau pastatai dažnai vis dar eksploatuojami taip, tarsi visi darbuotojai į biurą ateitų kasdien. Dėl to patalpos vienodai šildomos, vėsinamos ir apšviečiamos net tada, kai jose dirba gerokai mažiau žmonių.
A. Vaitulevičė pabrėžia, kad sprendimai tokiais atvejais nebūtinai turi būti sudėtingi. Pirmiausia verta įvertinti, ar įmonė naudoja tiek erdvės ir energijos, kiek iš tiesų reikia. Jei tam tikromis savaitės dienomis biuras gerokai ištuštėja, darbuotojus galima sutelkti viename aukšte ar konkrečioje pastato dalyje, o pagal realų užimtumą reguliuoti šildymą, vėsinimą, vėdinimą ir susitikimų zonas.
Vien priminimo išjungti šviesą neužtenka
Tarptautinė energetikos agentūra atkreipia dėmesį, kad vienkartiniai raginimai taupyti energiją dažniausiai veikia tik trumpą laiką. Po kelių savaičių darbuotojų įpročiai gali grįžti į ankstesnes vėžes. Todėl energijos taupymas turėtų tapti nuolatiniu procesu, grindžiamu aiškiais tikslais, vadovų elgesio pavyzdžiu, reguliariu rezultatų vertinimu ir darbuotojų supratimu, kaip jų sprendimai veikia bendrą suvartojimą.
Įmonės gali reguliariai tikrinti, kuriuo metu energijos sunaudojama daugiausia, kokie padaliniai ar pastato zonos išsiskiria didesnėmis sąnaudomis, ir šiuos duomenis aptarti ne tik su techniniais specialistais, bet ir su visa organizacija. Tyrimai rodo, kad vien priminimų nepakanka: įpročius lengviau keisti tuomet, kai darbuotojai mato konkrečias savo veiksmų pasekmes. Tokiu būdu energijos taupymas tampa ne vien vadovybės nurodymu, o bendru įmonės elgesio modeliu.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
