Į dirbtinį intelektą (DI) visame pasaulyje plūsta milžiniškos investicijos, tačiau kol kas nėra aišku, kada jos pradės atsipirkti. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijų kainos auga sparčiau nei jų pajamos, todėl vis dažniau keliama burbulo sprogimo ir naujos finansų krizės grėsmė. Europai tokia rizika būtų ypač skausminga: regionas ne tik pajustų galimą akcijų rinkų kritimą, bet ir jau dabar gerokai atsilieka DI lenktynėse.
Apie Europos atsilikimo priežastis, galimas pasekmes Lietuvos verslui, darbo vietoms ir gyventojų pinigams tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis ir „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Europa kol kas daugiau reguliuoja nei kuria
Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos neabejotinai yra DI technologijų priešakyje. Būtent ten įsikūrusios bendrovės, pradėjusios šią technologinę revoliuciją ir sparčiai ją plėtojančios.
Kinija į pokyčius taip pat reaguoja greitai ir bando mesti iššūkį JAV, tačiau šalis susiduria su savais sunkumais. Svarbią grandinės dalį sudaro Taivanas, tiekiantis lustus. Vis dėlto visoje sistemoje jaučiami tam tikri „butelio kakleliai“, tiekimo trikdžiai ir didelė elektros energetikos sistemų apkrova.
Europa šioje srityje kol kas daugiausia stebi. Plačiai kartojamas posakis, kad JAV inovuoja, Kinija gamina, o Europa reguliuoja. Europos institucijos daug dėmesio skiria tam, kaip teisiškai suvaldyti naująją technologiją, kokią veikimo erdvę jai suteikti ir kaip sumažinti rizikas.
Tačiau toks atsargumas kartu gali stabdyti inovacijas. Pasak ekonomistės, pokyčiai paprastai kyla ne iš viršaus, kai politikai nurodo inovuoti, o iš apačios – kai įmonės pačios ieško būdų dirbti efektyviau ir pigiau.
Prieš maždaug pusantrų metų Lietuvoje viešėjusi Europos Centrinio Banko vadovė mūsų šalį buvo pavadinusi lanksčia ir inovatyvius ekonomikos dalyvius skatinančia Europos Sąjungos nare. Lietuvos pavyzdys buvo vertinamas kaip galimas modelis brandesnėms ES valstybėms, kurios dabar susiduria su struktūriniais sunkumais ir inovacijų stoka.
Kaip vieną ryškiausių pavyzdžių Indrė Genytė-Pikčienė nurodė Vokietiją. Ši šalis išgyvena konkurencingumo išbandymą ir kol kas neranda naujų pajėgumų, kurie padėtų auginti gamybą. Nuo 2018 metų Vokietijos pramonės produkcija realiąja apimtimi traukiasi. Tai kelia klausimų dėl viso regiono ekonomikos augimo tvarumo ir galimybės finansuoti žadamus gerovės sprendimus.
„Europa jau pralaimėjo“
Andriaus Jaržemskio vertinimu, klausimas, ar Europa pralaimės DI lenktynes, jau nebeaktualus – jo teigimu, jos pralaimėtos. JAV esą yra tiek toli priekyje, kad Europa atsilieka ne vienu, o daugeliu ratų, todėl tikimybė ją pasivyti yra labai maža.
Dabar svarbiausia, kiek Europa sugebės perimti ir pritaikyti naująsias technologijas. Pramonė turės integruoti DI, nes jis iš esmės keičia verslo sampratą. Kaip per pramonės revoliuciją mašinos perėmė dalį fizinio darbo gamyklose ir laukuose, taip dabar DI gali pakeisti dalį biuruose dirbančių žmonių, kurių darbas grindžiamas žiniomis ir protine veikla.
Docento teigimu, būtent DI sprendimų diegimas įvairiose pramonės šakose dar gali suteikti Europai galimybę išlikti konkurencingai. Kinija, jo vertinimu, dažnai vejasi JAV ir kai kurias amerikietiškas technologijas nukopijuoja sukurdama pigesnes ar lengviau prieinamas alternatyvas. Tuo metu Europos reguliavimo gausa konkurencingumo nesukuria.
Reglamentai reikalingi informacijos, gyventojų ir aplinkos apsaugai, tačiau vien jų nepakanka proveržiui. Inovacijos atsiranda tada, kai pati pramonė ieško, kaip procesus atpiginti ir padaryti efektyvesnius.
Ar DI akcijos pervertintos?
Didysis vadinamasis „Mag 7“ – septynios didžiausios JAV technologijų bendrovės – vienaip ar kitaip susijęs su DI: vienos kuria programinę įrangą, kitos gamina lustus.
Andrius Jaržemskis pabrėžė, kad DI dar tik žengia pirmuosius, „kūdikio žingsnius“. Tokios sistemos kaip „Gemini“ ir „OpenAI“ esą yra tik pradžia, o technologija sparčiai tobulėja.
Šiuo metu labiausiai trūksta fizinių pajėgumų – lustų, kompiuterių, megafabrikų ir kitų infrastruktūros elementų, reikalingų DI veikimui. Kol jų nepakanka, vartotojams prieinamos technologijos galimybės išlieka ribotos.
Didžiulės investicijos į šią infrastruktūrą kol kas sukuria neatitikimą tarp įdėtų pinigų ir gaunamos grąžos. „Mag 7“ bendrovių akcijų vertės, palyginti su jų generuojamomis pajamomis, yra vienos prasčiausių per visą istoriją – akcijos atrodo per brangios.
Vis dėlto docentas nemano, kad tai būtinai reiškia burbulą, kuris turėtų sprogti. Jo vertinimu, kai DI infrastruktūra bus sukurta, o technologija plačiai įsitvirtins pramonėje, įmonėse ir namuose, akcijų kainų ir pajamų santykis galėtų susilyginti. Tačiau jis pabrėžė, kad tai tik nuomonė, nes DI bumas yra pirmasis toks reiškinys istorijoje.
Indrė Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad šioje srityje tebėra daug neatsakytų klausimų. DI modeliai keičiasi labai greitai, todėl dabartinės investicijos į duomenų centrus ir kitus pajėgumus ateityje gali pasirodyti pernelyg didelės, jei bus sukurti efektyvesni modeliai.
Kuo ilgiau tęsiasi bumas ir kuo labiau kyla akcijų kainos, tuo daugiau abejonių kyla dėl tokio augimo tvarumo. ECB ekonomistai mano, kad korekcija yra realus scenarijus, tačiau negali pasakyti, kada ji prasidės. Tokius pakilimo ir nuosmukio modelius dažnai galima aiškiai atpažinti tik žvelgiant atgal.
Europa praranda gamintojos pozicijas
Ekonomistės teigimu, DI gali tapti lūžiniu reiškiniu, keičiančiu darbo rinką, viešojo sektoriaus efektyvumą, viešųjų paslaugų teikimą, gamybą ir privatųjį sektorių. DI pritaikius kaip įrankį, galima pasiekti naują produktyvumo lygį ir pakeisti visą ekonomikos augimo modelį.
Europai toks produktyvumo proveržis būtinas. Regiono darbo jėga yra gerokai brangesnė nei darbuotojų gausioje Kinijoje, todėl Europos gamintojai vis dažniau konkuruoja tiesiogiai. Europa, kaip gamintoja, praranda pozicijas, o jos reikšmė tarptautinės prekybos žemėlapyje mažėja. DI, nors Europa nėra jo kūrimo avangarde, gali padėti šią situaciją sušvelninti – technologiją pritaikyti dar įmanoma, galbūt net saugiau nei kitose šalyse.
Lietuvos verslą spaudžia geopolitika ir brangstančios energijos žaliavos
Kalbėdama apie Lietuvos verslą, Indrė Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad neapibrėžtumas išlieka didelis, o rizikos židinių netrūksta. Informacinių technologijų sektorius pokyčius tikriausiai pajunta pirmiausia, tačiau taupymo ir efektyvumo sprendimų ieško ir kitos ekonomikos šakos, ypač brangstant darbo jėgai.
Verslo sąnaudas didina geopolitinė aplinka, Persijos įlankoje besitęsianti krizė ir išaugusios naftos bei degalų, ypač dyzelino, kainos. Neapibrėžtumas taip pat mažina Lietuvos eksporto paklausą. Kadangi Lietuva yra maža ir atvira ekonomika, jai itin svarbus užsienio rinkų apetitas, o dabartinėmis sąlygomis jis kuklesnis nei vyraujant optimizmui.
Infliacija daro įtaką ECB pinigų politikai ir palūkanų normoms. Dėl nerimo, susijusio su Irano ir JAV konflikto Persijos įlankoje tąsa, infliaciniai lūkesčiai nėra palankūs. Kyla vyriausybių obligacijų ir kitų taupymo produktų pajamingumai, taip pat tarbankinės palūkanų normos, todėl didėja našta ekonomikos dalyviams.
Vis dėlto Lietuva, vertinant antrojo ketvirčio rodiklius, kol kas laikosi gana neblogai. Nedarbo lygis sumažėjo, o įmonės, anot ekonomistės, geba naviguoti sudėtingomis sąlygomis.
Šiemet ekonomiką palaiko didesnės Europos Sąjungos lėšos, skatinančios statybų sektorių ir susijusias veiklas. Viena svarbiausių augimo atramų išlieka vartojimas, o pramonė pastaraisiais mėnesiais taip pat stebino gerais rezultatais.
Tiesa, dar nėra aišku, ar šis pramonės augimas bus ilgalaikis. Gali būti, kad įmonės tiesiog bando iš anksto pasiruošti numatomam sąnaudų šokui ir pildo sandėlius prekėmis bei komponentais. Tačiau tai, kad sandėliams papildyti pasirenkami Lietuvos tiekėjai, yra reikšminga šalies sėkmės dalis.
Mažoms įmonėms DI gali tapti konkurenciniu pranašumu
Andrius Jaržemskis pastebėjo, kad didžiosios korporacijos DI dažniausiai pasitelkia pirmosios, nes jose gausu pasikartojančių funkcijų. Tokias užduotis galima perduoti specialiai sukurtam agentui.
Lietuvoje daug įmonių yra mažos arba vidutinės, o nemaža jų dalis neturi nė 100 darbuotojų. Jose DI taip pat gali būti naudingas ir suteikti naujų galimybių konkuruoti su didžiosiomis korporacijomis.
Tačiau mažesnėse įmonėse technologiją pritaikyti sudėtingiau, nes jose mažiau pasikartojančių darbų. DI tenka mokyti atlikti skirtingas užduotis, kurioms reikia kūrybiškumo, konteksto suvokimo ir gebėjimo prisitaikyti. Vis dėlto docentas ragino šios technologijos nenurašyti – jo manymu, po kelerių metų ji puikiai tiks ir vidutiniam, ir mažam verslui.
„Didysis dramblys kambaryje“ – priklausomybė nuo JAV
Kalbėdamas apie geopolitines rizikas, Andrius Jaržemskis įvardijo dar vieną problemą: visos didžiausios DI bendrovės yra JAV. Be jų, jis paminėjo ir kitas technologijų įmones, tarp jų „Palantir“, disponuojančią dideliu pasauliniu duomenų ežeru, kuriame skaitmeninami viso pasaulio duomenys.
JAV teritorijoje yra ne tik fizinė DI infrastruktūra, bet ir registruotos bendrovės, kuriančios virtualią verslo infrastruktūrą. Todėl šios šalies konkurencingumas pasaulyje dar labiau stiprėja.
Docentas pateikė hipotetinį scenarijų: verslui atleidus darbuotojus ir visas užduotis perdavus DI, didžiosios bendrovės galėtų kelis kartus padidinti naudojimosi technologija kainą arba dėl politinių priežasčių tam tikrai šaliai apskritai apriboti prieigą. Jis pabrėžė, kad tai mokslinės fantastikos pavyzdys, tačiau svarstant geopolitines rizikas būtina kelti klausimą, kas nutiktų tokiu atveju.
Jo vertinimu, geri santykiai su JAV yra saugumo garantas, leidžiantis tikėtis, kad Lietuva ir Europa ateityje galės naudotis DI teikiama nauda. Tačiau, kaip pabrėžta laidoje, nėra garantijos, kad ši technologija visada bus prieinama visiems.
ECB įspėja dėl galimos finansų krizės
ECB analitikai įspėjo, kad tikėtinas JAV technologijų bendrovių akcijų kritimas galėtų išprovokuoti finansų krizę Europoje. DI bumas Volstrito įmonių vertes pakėlė iki rekordinių aukštumų, todėl euro zona tapo pažeidžiama.
Europiečiai į JAV technologijų sektoriaus akcijas, daugiausia per investicinius fondus, yra investavę 440 mlrd. eurų. Todėl akcijų kainų smukimas regionui galėtų būti itin skausmingas. Pensijų fondai ir draudimo bendrovės taip pat stipriai priklauso nuo septynių vertingiausių JAV technologijų bendrovių, vadinamų „Mag 7“.
Analitikų vertinimu, didelis JAV akcijų rinkos kritimas galėtų paskatinti kitų turto rūšių išpardavimą. Fondams prireikus patenkinti investuotojų išpirkimo reikalavimus, pirmiausia būtų parduodamas likvidus turtas, o korekcijai užsitęsus – ir problematiškesnis turtas. Tai dar labiau mažintų jo vertę ir skatintų naują išpardavimo bangą.
ECB analitikai todėl „Mag 7“ akcijų korekciją laiko euro zonos finansinio stabilumo klausimu. Ankstesnių technologinių revoliucijų tyrimai, jų teigimu, rodo, kad dabartinių akcijų vertinimų korekcija yra tikėtina.
Jeigu tokių bendrovių kaip „Alphabet“, „Nvidia“ ir „Apple“ akcijos smarkiai atpigtų, tai turėtų reikšmės ne tik JAV rinkai, bet ir euro zonos finansiniam stabilumui.
„S&P 500“ indeksas per vienerius metus pakilo daugiau nei 20 proc. – prie to prisidėjo DI išlaidų bumas ir geri įmonių pelno rezultatai. Tačiau net ir tuo atveju, jei dabartiniai aukšti vertinimai yra pagrįsti, ECB pareigūnai mano, kad korekcija gali įvykti DI vis plačiau įsitvirtinant ekonomikoje.
Tikslaus jos laiko nuspėti neįmanoma – pakilimo ir nuosmukio modeliai dažniausiai tampa aiškūs tik retrospektyviai.
Visą laidą „Dienos pjūvis“ galima žiūrėti straipsnio viršuje esančiame vaizdo įraše.
