Vilniaus apygardos teismas galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovų skundus dėl sprendimo nepradėti ikiteisminio tyrimo po žurnalistų paskelbtos informacijos apie partijos finansavimą.
Prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad teisėsaugos buvo prašoma tirti galimą šmeižimą, neteisėtą informacijos apie privatų gyvenimą rinkimą ir atskleidimą bei tarnybos paslapties atskleidimą.
Į teisėsaugą buvo kreipęsi „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, buvęs aplinkos ministras Kastytis Žuromskas ir asmuo, įvardytas kaip S. M.
Pareiškimai susiję su kovą LRT, „Delfi“, „15min“, „Redakcijos“ ir „Sienos“ paskelbtu bendru žurnalistiniu tyrimu. Jame pateikta informacija apie fizinių asmenų banko sąskaitose laikytas lėšas bei pavedimus, kurie buvo siejami su „Nemuno aušros“ finansavimu.
Vilniaus apskrities policija balandžio 24 dieną nusprendė ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes nenustatė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vėliau K. Žuromsko ir dar vieno pareiškėjo skundus atmetė Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras bei Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šiuos sprendimus paliko galioti ir apygardos teismas.
Teismas pabrėžė, kad informacijos šaltinio apsauga yra vienas svarbių demokratinės valstybės principų. Ji žurnalistams sudaro sąlygas gauti visuomenei reikšmingų duomenų apie galimą korupciją ar valdžios piktnaudžiavimą.
Apygardos teismo vertinimu, tyrimo pradėjimas vien tam, kad būtų patikrinti visi galimi informacijos turėtojai, reikštų baudžiamojo proceso pasitelkimą nežinomam žurnalistiniam šaltiniui nustatyti. Tokių veiksmų neleidžia atlikti įstatyme nenumatytos išimtinės sąlygos.
Nutartyje taip pat pažymėta, kad publikacijose buvo paviešinta tik nedidelė dalis privačių duomenų apie nario mokesčio mokėjimą „Nemuno aušrai“. Teismo teigimu, ši informacija atskleista tiek, kiek buvo svarbu visuomenės interesui žinoti apie politinės partijos finansavimo šaltinius.
Surinkti duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad žurnalistai siekė išsiaiškinti galimus partijos rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimus, o ne viešinti pareiškėjų privatų gyvenimą.
Teismas taip pat nerado duomenų, kad žurnalistai informaciją būtų gavę naudodami privatumą ribojančius būdus, kuriems įprastai reikalinga teismo sankcija.
Nutartyje nurodyta, kad visuomenės interesas gauti informacijos apie galimus „Nemuno aušros“ finansavimo pažeidimus buvo teisėtas ir pagrįstas. Tuo metu partija Seime turėjo 20 mandatų, priklausė valdančiajai koalicijai ir dalyvavo priimant valstybei reikšmingus sprendimus.
BNS skelbė, kad kovą tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai nustatė: nors Seimo narys Robertas Puchovičius viešai neigė, jog per jį ar jo aplinką partiją pasiekė grynieji pinigai, surinkti duomenys rodė sistemingas grynųjų įmokas „Nemuno aušrai“ iš jo artimųjų ir partnerių.
Skelbta, kad kai kurie partijos nariai, kurių sąskaitose pinigų nebuvo, įnešdavo konkrečią grynųjų sumą, o netrukus tokio paties arba panašaus dydžio pinigai būdavo pervedami į partijos sąskaitą kaip nario mokestis. Tyrimo duomenimis, mažiausiai 13,5 tūkst. eurų buvo grynųjų pinigų kilmės, o 4 tūkst. eurų sudarė R. Puchovičiaus pervedimai artimiesiems.
Tyrime taip pat teigta, kad beveik visi žmonės, prieš Seimo rinkimus per savo sąskaitas grynaisiais papildę partijos kasą, buvo partijos pirmininko pavaduotojo R. Puchovičiaus aplinkos atstovai – šeimos nariai, kaimynai, verslo partneriai ir darbuotojai.
Tarp jų buvo ir „Nemuno aušros“ deleguotas tuometis aplinkos ministras Kastytis Žuromskas. Anksčiau jis dirbo samdomu vadovu vienoje iš R. Puchovičiaus statybos įmonių.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
