Dažnėjančios liūtys ir kaitros verčia miestus keisti požiūrį į infrastruktūrą. Specialistai pabrėžia, kad vien nuotekų vamzdynų atnaujinimo nepakanka – prie klimato kaitos gali padėti prisitaikyti žaliosios erdvės, brandūs medžiai, lietaus sodai ir vandeniui laidžios dangos.
Apie Lietuvoje vykstančius pokyčius ir ateityje laukiančius orus naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Bukantis ir miesto antropologė, Vilnius TECH docentė-partnerė dr. Jekaterina Lavrinec.
Vien vamzdynų atnaujinimo nepakanka
Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau stebimos audros, škvalai ir itin smarkios liūtys. Vilnius jau parodė, kad tokie gamtos išbandymai miestui tampa rimtu iššūkiu.
J. Lavrinec teigimu, atsakymą, ar miestai pasiruošę tokiems reiškiniams, turėtų pateikti skirtingų sričių specialistai, pirmiausia – miesto inžinieriai. Kai prieš aštuonerius metus Vilniuje prasidėjo ypač stiprios liūtys, per trumpą laiką atnešančios kelių mėnesių kritulių normą, savivaldybė pradėjo atnaujinti vamzdynus.
Tačiau vien šių darbų neužtenka. Miestams vis dar trūksta sprendimų, kurie padėtų prisitaikyti prie pasikeitusio liūčių režimo ir kartu sušvelnintų kaitros poveikį.
Vienu perspektyviausių pavyzdžių specialistė įvardijo pasaulyje populiarėjantį miestų-kempinių modelį. Jį jau taiko Kopenhaga, Roterdamas ir kai kurie Kinijos miestai, o mokslininkai pripažįsta tokio sprendimo veiksmingumą.
Šio modelio esmė – įrengti kuo daugiau porėtų paviršių ir šalia įprastos nuotekų infrastruktūros naudoti paviršiuje esančius sprendimus. Lietaus sodai, įdubos ir kitos vandens kaupimo vietos gali sulaikyti kritulius bei išvengti staigaus lietaus nuotekų sistemos perkrovimo.
Vilniuje kietųjų paviršių daugėja dėl aktyvaus centrinės dalies tankinimo. Kuo daugiau užstatytų ir nelaidžių dangų, tuo sudėtingiau miesto zonoms susidoroti su klimato iššūkiais. Jei nėra kompensacinių priemonių, per trumpą laiką iškritusi mėnesio ar dviejų kritulių norma gali taip apkrauti nuotekų tinklus, kad šie nebesusitvarko.
Vanduo galėtų būti laikinai sulaikomas tarsi kempinėje, o vėliau nukreipiamas į skirtingas sistemas. Vienas iš galimų sprendimų – požeminiai rezervuarai, kuriuose sukauptas vanduo vėliau galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, pastatams vėsinti.
Žaluma miestui tampa ne prabanga, o būtinybe
Kalbėdama apie galimų sprendimų kainą, J. Lavrinec atkreipė dėmesį, kad Vilniuje šiuo metu daug investuojama į kietąsias dangas. Intensyviai remontuojamos gatvės, o statybos mieste vyksta jau dešimtmetį.
Statant ar atnaujinant infrastruktūrą būtų galima numatyti žaliuosius stogus, dar vadinamus stogų sodais, kurie sulaikytų dalį kritulių. Tvarkant gatves taip pat nebūtina dar labiau didinti kietųjų dangų – bent dalį lėšų būtų galima skirti lietaus sodams arba geresnėms sąlygoms želdiniams.
Brandūs medžiai miestams teikia svarbią naudą: jie sugeria didelius kiekius vandens ir per kaitras natūraliai vėsina aplinką. Brandus ąžuolas per metus, specialistės teigimu, gali sugerti iki 100 tūkst. litrų kritulių, nors konkretus kiekis priklauso nuo medžio amžiaus.
Ekologai nurodo, kad maždaug nuo 40 metų medžiai pradeda teikti visavertes ekologines arba ekosistemines paslaugas. Jų reikšmę ypač lengva pastebėti per karščius, kai žmonės viešojo transporto stotelėse ieško medžių šešėlio ir glaudžiasi prie jų, nes medžiai vėsina aplinką.
Vertinant išlaidas kietosioms dangoms, bortams, trinkelėms ir naujiems takams gamtinėse teritorijose, galima rinktis ir kitokias medžiagas. Vienas pavyzdžių – surišti takai, kuriems naudojama akmenėlių masė. Tokie sprendimai sėkmingai pritaikyti Trakuose ir gerai sugeria kritulius.
Kietos dangos parkuose bei žaliosiose zonose taip pat neleidžia vandeniui įsigerti ir papildomai apkrauna lietaus nuotekų sistemas. Todėl, kuo daugiau mieste išsaugoma žaliųjų plotų, tuo geriau.
Želdynų normos mažėja
Vilnius dažnai pristatomas kaip žalias miestas, tačiau dėl atskirų projektų kyla abejonių. Tarp jų minima ir Vokiečių gatvės rekonstrukcija, kurios metu gali sumažėti žalumos.
J. Lavrinec teigė, kad problema susideda iš dviejų dalių. Viena jų – savivaldybių vykdomi projektai, kai želdynų kiekis miestuose mažinamas. Vyresnės kartos kraštovaizdininkai, analizavę skirtingų Lietuvos miestų pokyčius per 20 metų, pastebėjo, kad skverai, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, dažnai virto vadinamaisiais „trinkelynais“.
Tuo metu Paryžius ir Varšuva didžiuojasi pagrindines aikštes bei centrines miesto erdves paversdami parkais. Panašiai būtų galima keisti ir Katedros aikštę – ją labiau apželdinti neapsiribojant vien perimetru.
Kita problema – nacionaliniu lygmeniu nustatomos želdynų normos. Per pastaruosius 10–15 metų jos, pasak specialistės, mažėjo. J. Lavrinec tai įvardijo kaip „tikrai blogą žinią“.
Šiuo metu atskirųjų želdynų norma Lietuvoje siekia 4 kvadratinius metrus vienam žmogui. Tai nesiekia Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamo minimumo, kuris, specialistės teigimu, yra 10 ar 12 kvadratinių metrų.
Šias tendencijas, anot jos, dar galima sustabdyti – būtina įvertinti pokyčius ir sprendimus keisti tiek miesto, tiek nacionaliniu lygmeniu.
Po dešimtmečio miestams bus dar sunkiau
Klimato kaitos sąlygomis po 10–20 metų gali būti dar karščiau, o gyvenimo miestuose sąlygos – sudėtingesnės. Tačiau, J. Lavrinec teigimu, Lietuva jau vėluoja ruoštis šiems pokyčiams, nes nemažai lėšų investuota į sprendimus, kurie miestus dar labiau tolina nuo atsparumo klimato kaitai.
Kad pasodinti medžiai pradėtų teikti visavertes ekologines paslaugas, jiems reikia mažiausiai 40 metų. Be to, arboristai pastebi, kad kai kurios anksčiau gatvėms dažnai sodintos rūšys, tarp jų mažalapės liepos, ne visada atlaiko pasikeitusį klimato režimą.
Vykstant augmenijos migracijai į šiaurę, kai kurios medžių rūšys nebėra tinkamos toms vietoms, kuriose anksčiau buvo sodinamos. Todėl miestų želdiniams parinkti reikia kitokių rūšių.
Planuojant projektus prie upių ir vandens telkinių, taip pat tvirtinant privačius, komercinius ar savivaldybių projektus, turėtų būti keliamas reikalavimas gerinti miesto prisitaikymą prie klimato kaitos. Vien estetiniais sprendiniais apsiriboti nepakanka.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai laidoje „Dienos pjūvis“ – kiekvieną darbo dieną naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
