Edita Mildažytė savo įraše aprašė gatvėje nutikusį incidentą. Pasak žurnalistės, jos vos nepartrenkė prieš eismą važiavęs pavėžėjimo automobilis, o netrukus priešais ją nuo dviračio nukrito maisto kurjeris.
Incidentas paskatino kelti platesnius klausimus
Ši situacija E. Mildažytę paskatino svarstyti apie į Lietuvą atvykstančius užsieniečius ir jų atliekamą darbą. Savo mintis ji palygino su invazinių rūšių plitimu gamtoje. Įrašu žurnalistė pasidalijo ir su naujienų portalu tv3.lt.
E. Mildažytė rašė, kad iš nuostabos krūptelėjo, kai vos neatsidūrė po prieš eismą riedančiu „Toyota Prius“. Jos teigimu, tamsiaodis barzdotas vairuotojas jos nepastebėjo, nes žiūrėjo į mobiliojo telefono ekrane rodomą programėlę.
Netrukus, pasak žurnalistės, išsigandęs dviratininkas su mėlynu krepšiu ant pečių nukrito priešais ją. Iš kuprinės išbyrėjo visas vežtas turinys. Kurjeris pasitaisė burną dengiantį raištį ir ėmė sudėti užsakytą maistą atgal į termokrepšį, kad jį pristatytų užsakovui, nors maistas jau buvo pabuvęs šalia balos.
Šis vaizdas E. Mildažytę privertė klausti, iš kur atvyksta šie žmonės, kas ir kada juos pakvietė bei ar jie turi pakankamai kalbos, darbo įgūdžių ir orientacijos.
Žurnalistė taip pat suabejojo, kokią ekonominę naudą šaliai suteikia maisto išvežiotojai ir pagal programėles iškviečiami automobilių vairuotojai. Jos vertinimu, šie darbuotojai keičia net Lietuvos eismo kultūrą.
Savo požiūrį E. Mildažytė sugretino su Lietuvoje paplitusiomis invazinėmis rūšimis. Ji priminė, kad iš Sovietų Sąjungos į Lietuvą dėl ekonominės naudos buvo įvežtas ir propaguotas Sosnovskio barštis. Tikėtasi, kad jį auginant kolūkiuose bus lengviau pasirūpinti pašarais, tačiau vėliau paaiškėjo, kad augalas yra nuodingas.
Nors šiandien nebėra nei Sovietų Sąjungos, nei kolūkinių fermų, Sosnovskio barščių, kaip rašė žurnalistė, vis dar apstu.
E. Mildažytė taip pat prisiminė pajūrinę zundą. Anksčiau fotografai žavėjosi jos geometriškai taisyklingomis formomis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis išvaizdus invazinis augalas stelbia trapią pajūrio florą.
Ji paminėjo ir muilinę guboją, kuri anksčiau buvo saugoma bei puoselėjama, o už jos skynimą kopose grėsė didelės baudos. Šiandien, pasak E. Mildažytės, ją raginama rauti su šaknimis ir naikinti kaip invazinį kenkėją.
Tokį pat pavyzdį žurnalistė pateikė kalbėdama apie lubinus. Dar visai neseniai jie buvo naudojami dirvoms ir laukams gerinti, o dabar skinami glėbiais, kad kitais metais neprisėtų ir jų vietoje galėtų augti gysločiai bei bitkrėslės.
E. Mildažytė užsiminė ir apie kormoranus: vieni juos smerkia, kiti žavisi, dažniausiai tie, kurie gyvena toliau nuo šių paukščių kolonijų. Ji teigė, kad kol kas dar žavimasi baltaisiais garniais, o invazinius vėžius jau bandoma išgaudyti, kad jie nenustelbtų vietinių rūšių.
Žurnalistė pabrėžė, kad gamtoje agresyvi invazinė rūšis, jai leidus įsitvirtinti arba ją tyčia įvežus, prisitaiko ir ima stelbti vietines rūšis. Iš pradžių keli egzotiški augalai gali kelti susižavėjimą, tačiau vėliau jie gali pakeisti visą ekosistemą.
E. Mildažytė taip pat pažymėjo, kad europiečiai kuria galingas programas vietinėms, autentiškose vietose išlikusioms rūšims saugoti. Ypač daug dėmesio skiriama retoms, senose radimvietėse augančioms ir lėtai besidauginančioms veislėms, kurios neatsikuria, jei nėra saugomos.
Patinka mūsų turinys? Palaikykite portalą
