Elektromobiliai vilioja mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis, ypač kylant degalų kainoms. Vis dėlto kai kuriose Europos valstybėse jų vairuotojai susiduria su netikėtais draudimais ir papildomais reikalavimais.
Vienas naujausių pavyzdžių užfiksuotas Belgijoje. 2026 m. rugpjūtį prekybos tinklas „Carrefour“ nusprendė neįleisti elektromobilių į 18 parduotuvių stovėjimo aikštelių, įrengtų ant pastatų stogų. Vairuotojams nurodyta automobilius statyti antžeminėse aikštelėse. Toks sprendimas argumentuotas didesniu elektromobilių svoriu ir galimais sunkumais gesinant ant stogo užsidegusią bateriją.
Panašūs ribojimai taikomi ir Ispanijoje. Madrido centre, netoli Tirso de Molinos aikštės, prie vienos viešai naudojamos privačios stovėjimo aikštelės įvažiavimo pastatytas ženklas, draudžiantis įvažiuoti visiškai elektriniais automobiliais. Aikštelės valdytojai sprendimą grindžia galima elektromobilių gaisro rizika. Ispanijos žiniasklaida skelbė, kad panašių draudimų pasitaiko ir kitose privačiose bei kai kurių ligoninių aikštelėse.
Graikijoje elektromobiliams nustatyti kitokie reikalavimai – jie taikomi gabenant automobilius keltais. Pagal Graikijos Jūrų laivybos ir salų politikos ministerijos gaires, į keltą įvažiuojančio visiškai elektrinio arba įkraunamojo hibridinio automobilio baterija turi būti įkrauta ne daugiau kaip iki 40 proc. Taip pat tikrinama jos temperatūra. Šios priemonės skirtos priešgaisrinei prevencijai.
Todėl kyla klausimas, ar panašūs ribojimai galėtų atsirasti Lietuvoje ir ar prekybos centro arba daugiaaukštės automobilių aikštelės valdytojas galėtų uždrausti elektromobiliams įvažiuoti.
Vien elektrinė pavara draudimo nesukeltų
„Carrefour“ sprendimą, be kita ko, aiškino elektromobilių svoriu. Tačiau Lietuvoje vien faktas, kad automobilis varomas elektra, savaime nebūtų pagrindas neleisti jam patekti į daugiaaukštę ar kitą stovėjimo aikštelę.
Aplinkos ministerija portalui tv3.lt nurodė, kad projektuojant automobilių saugyklas nesiremiama viena teisės aktuose nustatyta tipine lengvojo automobilio mase. Konstrukcijų apkrovos vertinamos kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į projektavimo užduotį ir konstrukcijoms taikomus reikalavimus.
Ministerijos kompetencijai priskiriamuose teisės aktuose tipinė transporto priemonės masė ar apkrova nėra apibrėžta. Projektuotojas turi kompleksiškai įvertinti visus konkretaus statinio projektinius sprendinius.
Senų aikštelių vien dėl elektromobilių tikrinti nereikia
Ne mažiau svarbus klausimas – anksčiau pastatytos daugiaaukštės aikštelės. Jos buvo projektuojamos tuo metu, kai elektromobilių beveik nebuvo, o dalis įprastų automobilių buvo lengvesni nei šiandieniniai dideli SUV.
Aplinkos ministerijos teigimu, jeigu aikštelė statybos metu atitiko tuo metu galiojusius reikalavimus, vien dėl pasikeitusio automobilių parko jos konstrukcijų iš naujo vertinti neprivaloma. Vis dėlto statinio būklė turi būti kontroliuojama visą jo naudojimo laiką – būtina techninė priežiūra ir saugumo užtikrinimas.
Jeigu paaiškėtų, kad faktinės apkrovos gali viršyti tas, kurioms konstrukcijos buvo suprojektuotos, logiškiau būtų riboti transporto priemonių svorį, o ne drausti konkretų pavaros tipą. Tokiu atveju prie įvažiavimo galėtų būti įrengti transporto priemonės svorį ribojantys kelio ženklai, gabaritų ribojimo ženklai ar kitos techninės priemonės.
Aplinkos ministerija taip pat patvirtino, kad pastaraisiais metais konstrukcijų projektavimo reikalavimai nebuvo specialiai keičiami dėl sunkėjančių lengvųjų automobilių, didelių SUV ar elektromobilių plėtros. Ministerijos pozicija – projektuotojas ir dabar turi įvertinti visas konkrečiam statiniui svarbias aplinkybes.
Vis dėlto statinių projektavimo sistema ateityje keisis. Ministerija planuoja atsisakyti nacionalinių konstrukcijų projektavimą reglamentuojančių STR ir pereiti prie konstrukcijų projektavimo pagal Eurokodus. Taip pat vyksta platesnė statybos techninio reglamentavimo pertvarka: numatyta septynis atskirus pastatų projektavimo STR, įskaitant automobilių saugykloms skirtą reglamentą, sujungti į vieną.
Kauno „Akropolyje“ ribojamas tik automobilių aukštis
Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Kuodytė tv3.lt konkrečių elektromobiliams taikomų svorio ribų nenurodė. Ji teigė, kad aikštelė atitinka galiojančius statiniams keliamus reikalavimus, o transporto priemonių poveikis konstrukcijoms vertinamas pagal projektavimo normatyvuose nustatytas apkrovas.
Pasak B. Kuodytės, aikštelę nuolat prižiūri administratorius, o periodiškai atliekami teisės aktuose ir eksploatavimo normatyvuose numatyti techniniai patikrinimai, bandymai bei išsamūs būklės vertinimai.
Šiuo metu įvažiavimas ribojamas tik pagal transporto priemonės aukštį: į pirmąjį aukštą gali patekti automobiliai iki 3,20 m, o į kitus aukštus – iki 2,30 m aukščio.
Ekspertas bendro draudimo elektromobiliams nepateisintų
VILNIUS TECH Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis taip pat nemano, kad Lietuvoje dėl elektromobilių svorio šiuo metu egzistuotų plačiai paplitusi problema.
Jo teigimu, lengviesiems automobiliams skirtų aikštelių perdangos Lietuvoje projektuojamos vertinant 2,5 kPa charakteristinę naudojimo apkrovą. Tokiose aikštelėse gali būti statomi iki 30 kN, arba maždaug 3 tonų, sveriantys automobiliai. Sunkesni automobiliai, įskaitant didžiuosius visureigius, daugiaaukštėse aikštelėse neturėtų būti statomi.
Profesorius nemano, kad vien elektromobilių plėtra jau dabar sudarytų pagrindą masiškai iš naujo vertinti senesnių aikštelių konstrukcijas. Jo vertinimu, dauguma miestuose naudojamų automobilių vis dar sveria mažiau nei 3 tonas, todėl artimiausiu metu dėl svorio problemų neturėtų kilti.
Be to, dabartiniai apkrovų reikalavimai iš esmės nesiskiria nuo Lietuvoje daugiau kaip du dešimtmečius taikomų normų. Dar 2003 metais statybos techniniame reglamente buvo numatyta ta pati 2,5 kPa charakteristinė naudojimo apkrova, kuri taikoma ir dabar.
Tad vien tai, kad šiandien automobiliai vidutiniškai sunkesni nei prieš kelis dešimtmečius, savaime nereiškia, kad seną aikštelę būtina papildomai tikrinti. Jeigu dėl konkretaus statinio saugumo kiltų abejonių, jo laikomąją galią galėtų įvertinti atestuoti konstrukcijų ekspertai.
J. Valivonio nuomone, konstrukciniu požiūriu būtų sunku pagrįsti bendrą draudimą būtent elektromobiliams, nes dauguma lengvųjų elektromobilių nesiekia 3 tonų. Jeigu konkrečioje aikštelėje tam tikros masės automobiliai viršytų leistiną apkrovą, paprastesnis sprendimas būtų riboti tokių transporto priemonių patekimą, o ne drausti automobilius pagal jų pavaros tipą.
